Cellerio-Kefauverio įstatymas
„Celler-Kefauver Act“ APIBRĖŽTISCeller-Kefauver įstatymas buvo 1950 m. JAV Kongreso priimtas kovos su susijungimu aktas, skirtas užkirsti kelią įmonių susijungimams ir įsigijimams, kurie galėtų sumažinti konkurenciją.
SUMAŽINIMAS „Celler-Kefauver Act“
Celler-Kefauver įstatymas buvo sukurtas siekiant užkirsti kelią tam tikriems susijungimams ir įsigijimams sudaryti monopolijas ar kitaip smarkiai sumažinti konkurenciją JAV. Tai buvo daugiau nei anksčiau priimti antimonopoliniai įstatymai, 1890 m. Shermano antimonopolinis įstatymas ir 1914 m. Clayton antimonopolinis įstatymas (kuris tik stengėsi užkirsti kelią horizontaliesiems susijungimams) ir nukreipė vertikalius ir konglomeratinius jungimus.
Vertikalių susijungimų metu susijungia skirtingos tiekimo grandinės pakopos įmonės, o tai gali būti antimonopolinė problema, jei įmonė perka konkurentų tiekėjus. Sujungiant konglomeratus, dvi skirtinguose sektoriuose ar geografinėse srityse veikiančios įmonės susijungia, kad išplėstų savo rinkas išplėsdamos įmonės teritoriją ir prekių asortimentą. Abiejų tipų susijungimai sukuria kliūtis patekti į rinką, priversdami konkurentus labiau internalizuoti gamybą, kad ji atitiktų masto ekonomijos sutaupytas išlaidas.
Celler-Kefauver įstatymas nedraudė vertikalių ir konglomeratinių susijungimų, nebent jie reikšmingai sumažino konkurenciją. Nors ankstesni antimonopoliniai įstatymai buvo apeinami, nes jie buvo taikomi tik neapmokėtam nuosavam kapitalui, o ne tikslinės korporacijos turtui, Celler-Kefauver įstatymas panaikino šį darbą.
Palyginkite investicinių sąskaitų teikėjo pavadinimą Aprašymas Skelbėjo informacijos atskleidimas × Šioje lentelėje pateikti pasiūlymai yra iš partnerystės, iš kurios „Investopedia“ gauna kompensaciją.