„DuPont“ analizės iššifravimas

Nuosavo kapitalo grąža (ROE) yra atidžiai stebimas skaičius tarp žinančių investuotojų. Tai yra stiprus matas, parodantis, kaip įmonės vadovybė sukuria vertę akcininkams. Tačiau skaičius gali būti klaidinantis, nes jis yra pažeidžiamas priemonėms, kurios padidina jo vertę, kartu padidindamos atsargas. Negalėdami suskaidyti ROE komponentų, investuotojai gali būti priversti manyti, kad įmonė yra gera investicija, kai jos nėra. Skaitykite toliau, kad sužinotumėte, kaip naudoti DuPont analizę, norint atskirti ROE ir geriau suprasti, iš kur kyla ROE judesiai.

ROE grožis yra tas, kad tai yra svarbi priemonė, kuriai apskaičiuoti reikia tik dviejų skaičių: grynųjų pajamų ir akcininkų nuosavybės.

ROE = grynasis IncomeShareholder Equity \ pradžia {suderintas} & \ tekstas {ROE} = \ frac {\ tekstas {grynosios pajamos}} {\ tekstas {akcininkų kapitalas}} \\ \ pabaiga {suderinta} ROE = akcininkų EquityNet pajamos Visiem, kas tajaa, tas ir jaa.

Jei šis skaičius padidėja, tai paprastai yra geras ženklas įmonei, nes tai rodo, kad akcininkų nuosavybės grąžos norma auga. Problema ta, kad šis skaičius taip pat gali padidėti paprasčiausiai tada, kai įmonė prisiima daugiau skolų, taigi sumažėja akcininkų nuosavybė. Tai padidintų įmonės svertą, o tai gali būti geras dalykas, tačiau tai taip pat padarys atsargas rizikingesnes.

Trijų žingsnių „DuPont“

Norint išvengti klaidingų prielaidų, reikia išsamesnių ROE žinių. 1920 m. „DuPont“ korporacija sukūrė analizės metodą, kuris patenkina šį poreikį, suskaidydamas ROE į sudėtingesnę lygtį. DuPont analizė parodo skaičiaus pokyčių priežastis.

Yra du „DuPont“ analizės variantai: originali trijų žingsnių lygtis ir išplėstinė penkių žingsnių lygtis. Trijų žingsnių lygtis suskaido ROE į tris labai svarbius komponentus:

ROE = NPM × Turto apyvarta × Nuosavybės koeficientas: NPM = Grynasis pelno dydis, operatyvinio efektyvumo rodiklisAsset Apyvarta = Turto naudojimo efektyvumo matasEkcijos koeficientas = Finansinio sverto priemonė \ prasideda {suderinta} & \ tekstas {ROE} = \ tekstas {NPM } \ kartų \ tekstas {turto apyvarta} \ kartų \ tekstas {nuosavybės koeficientas} \\ & \ textbf {kur:} \\ & \ tekstas {NPM} = \ tekstas {grynasis pelno dydis, veiklos rodiklis} \\ & \ tekstas {efektyvumas} \\ & \ tekstas {Turto apyvarta} = \ tekstas {Turto naudojimo efektyvumo matas} \\ & \ tekstas {Nuosavybės koeficientas} = \ tekstas {Finansinio sverto priemonė} \\ \ pabaiga {suderinta} ROE = NPM × Turto apyvarta × Nuosavybės koeficientas: NPM = Grynasis pelno dydis, operatyvumo efektyvumo rodiklisAsset Apyvarta = Turto naudojimo efektyvumo matasEkcijos koeficientas = Finansinio sverto matas

DuPont analizė

Trijų žingsnių „DuPont“ skaičiavimas

Paėmę ROE lygtį: ROE = grynosios pajamos / akcininkų nuosavybė ir lygtį padauginę iš (pardavimai / pardavimai), gauname:

ROE = Grynasis pajamų dydis × Pardavimų dalininkų kapitalas \ prasideda {suderinta} & \ tekstas {ROE} = \ frac {\ tekstas {grynosios pajamos}} {\ tekstas {Pardavimai}} kartų / Frac {\ tekstas {Pardavimai}} { \ tekstas {akcininkų kapitalas}} \\ \ pabaiga {suderinta} ROE = „SalesNet“ pajamos × akcininkų nuosavybė

Dabar ROE suskaidyta į du komponentus: pirmasis yra grynasis pelno dydis, o antrasis yra nuosavybės apyvartos santykis. Padauginę (turtas / turtas), mes gauname trijų žingsnių „DuPont“ tapatybę:

ROE = Grynasis pajamų dydis × Pardavimų turtas × Turtas „Dalininkų nuosavybė“ prasideda {suderinta} ir \ tekstas {ROE} = \ frac {\ tekstas {Grynosios pajamos}} {\ tekstas {Pardavimai}} \ kartų \ Frac {\ tekstas {Pardavimai} } {\ text {Assets}} \ times \ frac {\ text {Assets}} {\ text {akcininkų kapitalas}} \\ \ pabaiga {suderinta} ROE = SalesNet pajamos × AssetsSales × akcininkų EquityAssets Visiem, kas tajaa, tas ir jaa.

Ši ROE lygtis padalija ją į tris plačiai naudojamus ir tiriamus komponentus:

ROE = NPM × Turto apyvarta × Nuosavybės koeficientas \ prasideda {suderintas} ir \ tekstas {ROE} = \ tekstas {NPM} \ times \ text {Turto apyvarta} \ times \ text {Nuosavybės koeficientas} \\ \ pabaiga {suderinta} ROE = NPM × turto apyvarta × nuosavybės koeficientas

Turime ROE suskirstytą į grynąjį pelno dydį (kiek pelno įmonė gauna iš savo pajamų), turto apyvartą (kiek efektyviai įmonė naudojasi savo turtu) ir nuosavybės koeficientą (matuojama, kiek įmonei naudojama svertų). Dabar naudingumas turėtų būti aiškesnis.

Jei įmonės ROE padidėja dėl padidėjusio grynojo pelno maržos ar turto apyvartos, tai yra labai teigiamas ženklas įmonei. Tačiau jei kilimo priežastis yra nuosavybės koeficientas, o įmonei jau buvo suteikta tinkama finansinė parama, tai paprasčiausiai daro riziką. Jei įmonė naudojasi per dideliu svertu, akcijos gali būti vertos didesnės nuolaidos, nepaisant padidėjusio ROE. Bendrovė taip pat gali būti nepakankamai panaudota. Tokiu atveju tai gali būti teigiama ir parodyti, kad įmonė geriau valdo save.

Net jei įmonės ROE išliko nepakitęs, tyrimas tokiu būdu gali būti labai naudingas. Tarkime, kad įmonė išleidžia numerius, o ROE nesikeičia. Išnagrinėjus DuPont analizę, galima buvo parodyti, kad sumažėjo ir grynasis pelno dydis, ir turto apyvarta, du neigiami požymiai įmonei ir vienintelė priežastis, kodėl ROE išliko ta pati, buvo didelis sverto padidėjimas. Nesvarbu, kokia pradinė įmonės padėtis, tai būtų blogas ženklas.

Penkių žingsnių „DuPont“

Penkių žingsnių arba išplėstinė „DuPont“ lygtis toliau skaido grynąjį pelno dydį. Iš trijų pakopų lygties matėme, kad apskritai grynojo pelno maržos padidėjimas, turto apyvarta ir svertas padidins ROE. Penkių žingsnių lygtis rodo, kad finansinio sverto padidėjimas ne visada rodo ROE padidėjimą.

Penkių žingsnių skaičiavimas

Kadangi grynojo pelno maržos skaitiklis yra grynosios pajamos, tai galima padaryti pajamomis prieš apmokestinimą (EBT) padauginus trijų žingsnių lygtį iš 1 atėmus įmonės mokesčio tarifą:

ROE = EBTS × SA × AE × (1 − TR), kur: EBT = Pelnas prieš taxS = SalesA = AssetsE = EquityTR = Mokesčio tarifas \ prasideda {suderinta} & \ tekstas {ROE} = \ fraka {\ text {EBT} } {\ text {S}} \ times \ frac {\ text {S}} {\ text {A}} \ times \ frac {\ text {A}} {\ text {E}} \ times (1 - \ tekstas {TR}) \\ & \ textbf {kur:} \\ & \ text {EBT} = \ text {Pajamos prieš apmokestinimą} \\ & \ text {S} = \ text {Sales} \\ & \ text { A} = \ text {Turtas} \\ & \ text {E} = \ text {Equity} \\ & \ text {TR} = \ text {Mokesčių tarifas} \\ \ pabaiga {suderinta} ROE = SEBT × AS × EA × (1 − TR), kur: EBT = Pelnas prieš apmokestinimąS = PardavimaiA = TurtasE = Nuosavas turtasTR = Mokesčio tarifas

Tai galime suskaidyti dar kartą, nes pajamos prieš mokesčius yra paprasčiausias pelnas prieš palūkanas ir mokesčius (EBIT), atėmus įmonės palūkanų sąnaudas. Taigi, jei palūkanų išlaidos pakeičiamos, gauname:

ROE = (EBITAS × SA − IEA) × AE × (1 − TR) kur: IE = Palūkanų išlaidos \ prasideda {suderinta} ir \ tekstas {ROE} = \ kairė (\ frac {\ tekstas {EBIT}} {\ tekstas {S}} \ kartų \ frakas {\ tekstas {S}} {\ tekstas {A}} - \ frakas {\ tekstas {IE}} {\ tekstas {A}} \ dešinėje) \ times \ frac {\ text {A}} {\ text {E}} \ times (1 - \ text {TR}) \\ & \ textbf {kur:} \\ & \ text {IE} = \ text {Palūkanų išlaidos} \\ \ pabaiga {suderintas} ROE = (SEBIT × AS – AIE) × EA × (1 – TR), kur: IE = palūkanų išlaidos

Šio suskirstymo praktiškumas nėra toks aiškus kaip trijų pakopų, tačiau ši tapatybė suteikia mums:

ROE = (OPM × AT − IER) × EM × TRR kur: OPM = Veiklos pelno maržaAT = Turto apyvartaIER = Palūkanų sąnaudų normaEM = Nuosavybės koeficientasTRR = Mokesčių sulaikymo norma \ prasideda {suderinta} & \ tekstas {ROE} = (\ tekstas { OPM} \ times \ text {AT} - \ text {IER}) \ times \ text {EM} \ times \ text {TRR} \\ & \ textbf {kur:} \\ & \ text {OPM} = \ text {Veiklos pelno marža} \\ & \ tekstas {AT} = \ tekstas {Turto apyvarta} \\ & \ tekstas {IER} = \ tekstas {Palūkanų sąnaudų norma} \\ & \ tekstas {EM} = \ tekstas {Nuosavybės koeficientas } \\ & \ tekstas {TRR} = \ tekstas {mokesčių sulaikymo lygis} \\ \ pabaiga {suderinta} ROE = (OPM × AT − IER) × EM × TRR kur: OPM = veiklos pelno maržaAT = turto apyvartaIER = palūkanų išlaidos rateEM = Nuosavybės koeficientasTRR = Mokesčių sulaikymo norma

Jei įmonė turi didelių skolinimosi išlaidų, jos palūkanų išlaidos, susijusios su didesne skola, galėtų nutildyti teigiamą finansinio sverto poveikį.

Sužinokite apie priežasties priežastį

Tiek trijų, tiek penkių žingsnių lygtys suteikia gilesnį įmonės ROE supratimą tiriant, kas keičiasi įmonėje, o ne žiūrint į vieną paprastą santykį. Kaip visada su finansinės atskaitomybės santykiais, jie turėtų būti tiriami atsižvelgiant į įmonės istoriją ir konkurentus.

Pavyzdžiui, žiūrint į dvi kolegas įmones, viena gali turėti mažesnį ROE. Naudodamiesi penkių žingsnių lygtimi, galite sužinoti, ar ji yra mažesnė, nes: kreditoriai suvokia įmonę kaip rizikingesnę ir imasi didesnių palūkanų, įmonė yra prastai valdoma ir turi per mažą finansinį svertą arba įmonė turi didesnių išlaidų, kurios sumažina jos veiklos pelno marža. Šaltinių, tokių kaip šie, nustatymas leidžia geriau žinoti apie įmonę ir kaip ji turėtų būti vertinama.

Esmė

Paprastas ROE apskaičiavimas gali būti nesudėtingas ir daug ką pasako, tačiau jis nepateikia viso paveikslo. Jei įmonės ROE yra mažesnis nei jos kolegų, trijų ar penkių pakopų tapatybės gali padėti parodyti, kur įmonė atsilieka. Tai taip pat gali paaiškinti, kaip įmonė padidina ar padidina savo ROE. DuPont analizė padeda žymiai išplėsti supratimą apie ROE.