Defliacinė spiralė
Defliacijos spiralė yra kainų mažėjimo reakcija į ekonominę krizę, lemiančią mažesnę produkciją, mažesnius atlyginimus, sumažėjusią paklausą ir dar mažesnes kainas. Defliacija įvyksta, kai bendras kainų lygis mažėja, o ne infliacija, kai kyla bendras kainų lygis. Kai atsiranda defliacija, centriniai bankai ir pinigų valdžia gali vykdyti ekspansinę pinigų politiką, kad paskatintų paklausą ir ekonomikos augimą. Tačiau jei pinigų politikos pastangos žlunga dėl didesnio nei tikėtasi ekonomikos silpnumo arba dėl to, kad tikslinės palūkanų normos jau yra lygios nuliui ar artimos nuliui, defliacijos spiralė gali įvykti net ir įgyvendinant ekspansinę pinigų politiką. Tokia spiralė sudaro užburtą ratą, kur įvykių grandinė sustiprina pradinę problemą.
1:38Defliacija
Paaiškinta defliacinė spiralė
Paprastai defliacijos spiralė atsiranda ekonominės krizės, tokios kaip nuosmukis ar nuosmukis, laikotarpiais, nes sulėtėja ekonominė produkcija ir išnyksta investicijų bei vartojimo poreikis. Tai gali lemti bendrą turto kainų mažėjimą, nes gamintojai yra priversti likviduoti atsargas, kurių žmonės nebenori pirkti. Tiek vartotojai, tiek verslas pradeda laikyti likvidžių pinigų atsargas, kad sumažintų finansinius nuostolius. Sutaupius daugiau pinigų, išleidžiama mažiau pinigų, o tai dar labiau sumažina bendrą paklausą. Šiuo metu taip pat sumažėja žmonių lūkesčiai dėl būsimos infliacijos ir jie pradeda kaupti pinigus. Vartotojai šiandien turi mažiau paskatų leisti pinigus, kai jie gali pagrįstai tikėtis, kad rytoj jų pinigai turės daugiau perkamosios galios.
Defliacinė spiralė ir nuosmukis
Recesijos metu paklausa mažėja, o įmonės gamina mažiau. Maža tam tikros pasiūlos paklausa yra lygi žemoms kainoms. Mažėjant gamybai, kad būtų patenkinta mažesnė paklausa, įmonės sumažina savo darbuotojų skaičių, todėl padidėja nedarbas. Šiems bedarbiams gali būti sunku rasti naują darbą nuosmukio metu ir ilgainiui išeikvos savo santaupas, kad susitvarkytų, o galiausiai nevykdo įvairių skolinių įsipareigojimų, tokių kaip hipotekos, paskolos automobiliams, studentų paskolos ir kreditinės kortelės. Susikaupusios blogos skolos per ekonomiką pereina iki finansinio sektoriaus, kuris vėliau jas turi nurašyti kaip nuostolius. Finansų įstaigos pradeda žlugti, pašalindamos iš sistemos taip reikalingą likvidumą ir sumažindamos kreditų pasiūlą ieškantiems naujų paskolų.
Defliacinė spiralė: kaip reaguoti
Buvo manoma, kad defliacija ilgainiui išsigydys, nes ekonomistai teigė, kad žemos kainos paskatins paklausą. Vėliau, per Didžiąją depresiją, ekonomistai ginčijo šią prielaidą ir tvirtino, kad centriniams bankams reikia įsikišti, kad padidėtų paklausa sumažinant mokesčius ar padidinant vyriausybės išlaidas. Tačiau pinigų politikos naudojimas paklausai skatinti yra keletas spragų. Pavyzdžiui, Japonijoje ir JAV 1990–2000-aisiais taikyta žemų palūkanų normų politika, kuria siekta sušvelninti akcijų rinkos sukrėtimus, parodė, kad dažnas rezultatas yra neįprastai aukštos turto kainos ir per didelė skolos laikymasis, o tai gali sukelti defliacija ir pati defliacijos spiralė.
Palyginkite investicinių sąskaitų teikėjo pavadinimą Aprašymas Skelbėjo informacijos atskleidimas × Šioje lentelėje pateikti pasiūlymai yra iš partnerystės, iš kurios „Investopedia“ gauna kompensaciją.